Leita ķ fréttum mbl.is

Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Minna öryggi meš Schengen

schengen.gif
Žegar sérstök hętta er talin vera į feršum er ašildarrķkjum Schengen-samstarfsins heimilt samkvęmt reglum žess aš taka upp hefšbundiš landamęraeftirlit. Žaš hafa norsk stjórnvöld nś įkvešiš aš gera žar sem óttast er aš Noregur standi frammi fyrir yfirvofandi hryšjuverkaįrįs. Schengen-samstarfiš gengur śt į žaš ķ stuttu mįli aš hefšbundiš landamęraeftirlit er fellt nišur į milli ašildarrķkja samstarfsins en eflt į svoköllušum ytri landamęrum žess. Meš įšurnefndri heimild og ķtrekašri beitingu hennar af żmsum ašildarrķkjum Schengen-samstarfsins (žar į mešal af Ķslandi) felst hins vegar višurkenning į žvķ aš meira öryggi felist ķ hefšbundnu eftirliti en ef žvķ er ekki fyrir aš fara.

Meš ašild Ķslands aš Schengen-samstarfinu var žvķ öryggi sem felst ķ nįttśrulegum landamęrum landsins ķ raun fórnaš. Žess ķ staš liggja ytri landamęri Ķslands ķ dag hvaš žetta varšar mešal annars aš Rśsslandi, Hvķta-Rśsslandi, Śkraķnu og Tyrklandi svo dęmi séu tekin en landamęraeftirliti į žessum slóšum hefur veriš mjög įbótavent ķ gegnum tķšina. Bretar kusu aš standa utan Schengen-samstarfsins einkum af žeirri įstęšu aš Bretland er eyja meš nįttśruleg landamęri. Samstarfiš er eins og fjölmargt annaš į vegum Evrópusambandsins hannaš fyrst og sķšast meš hagsmuni rķkja į meginlandi Evrópu ķ huga žar sem landamęri eru vķšast hvar einfaldlega lķna į jöršinni ef svo mį aš orši komast.

Sś įkvöršun aš Ķsland tęki žįtt ķ Schengen-samstarfinu var į sķnum tķma tekin af ašeins einni pólitķskri įstęšu. Til žes aš višhalda norręna vegabréfasamstarfinu ķ ljósi žess aš hinar Noršurlandažjóširnar (utan Fęreyinga og Gręnlendinga) ętlušu aš taka žįtt ķ žvķ. Davķš Oddsson, žįverandi forsętisrįšherra, fjallaši um žetta ķ ręšu sem hann flutti 18. október 2002 į mįlžingi Lögfręšingafélags Ķslands žar sem hann sagši mešal annars aš ekki yrši į móti žvķ męlt aš landamęraeftirlit viš Ķsland hefši oršiš veikara meš ašild landsins aš Schengen-samstarfinu.

„Markmiš Schengen-samstarfsins er aš tryggja frjįlsa för fólks innan ašildarrķkja žess meš žvķ aš fella nišur landamęravörslu į milli žeirra, en styrkja um leiš eftirlit meš ytri landamęrum žeirra og svonefndra žrišju landa og koma upp öflugri lögreglusamvinnu ķ žvķ skyni. Žetta mį teljast ešlileg žróun į meginlandi Evrópu vegna žess aš žar hafa rķkin fyrir löngu gefist upp į aš halda uppi eftirliti į landamęrum sķn į milli. En mįliš kann aš horfa nokkuš į annan veg viš gagnvart eyrķkjum, sem af landfręšilegum įstęšum hafa alla burši til aš halda uppi öflugu landamęraeftirliti og nį aš žvķ leyti sama eša jafnvel mun betri įrangri en aš er stefnt meš Schengen-samstarfinu. Nišurstašan ķ Bretlandi og į Ķrlandi varš sś, aš žeir myndu įfram gęta sjįlfir eigin landamęra, en nišurstašan hér varš sem kunnugt er sś – einkum af tryggš viš grannrķkin annars stašar į Noršurlöndum og svonefnt norręnt vegabréfasamband – aš flytja eftirlit meš landamęrum okkar frį Keflavķk alla leiš til Mķlanó, Madrid og Mykonos, svo dęmi séu tekin, svo traustvekjandi sem žaš kann annars aš žykja, og leggja ķ stašinn traust okkar og trśnaš į sameiginlega gagnabanka Schengen-samstarfsins.“

Bannaš aš draga taum heimalandsins

Vęntanlega veršur Jean-Claude Juncker, fyrrverandi forsętisrįšherra Lśxemburg, nęsti forseti framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins eftir aš leištogarįš sambandsins valdi hann ķ embęttiš. Evrópužingiš į žó eftir aš segja sķna skošun į mįlinu en engar lķkur eru į öšru en aš žingiš stašfesti vališ.

Einhverjir viršast telja aš val leištogarįšsins į Juncker segi eitthvaš um įhrif smįrķkisins Lśxemburg innan Evrópusambandsins. Vališ sé til marks um aš žau įhrif séu heilmikil. Skemmzt er žó frį žvķ aš segja aš vališ į Juncker breytir engu um žį stašreynd aš formlegt vęgi Lśxemburg innan stofnana sambandsins er sįralķtiš lķkt og raunin yrši ķ tilfelli Ķslands fęri žaš žar inn enda męlikvaršinn ķ žeim efnum fyrst og fremst ķbśafjöldi rķkjanna.

Forseti framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins er ekki į nokkurn hįtt fulltrśi heimalands sķns. Hann er einfaldlega embęttismašur sambandsins og annaš ekki. Fyrir vikiš er žeim sem sitja ķ framkvęmdastjórninni beinlķnis bannaš aš draga taum heimalandsins. 


Haršlķnumenn?

Mašur er alltaf aš lęra eitthvaš nżtt. Haršlķnumenn eru žeir sem vilja aš forysta Sjįlfstęšisflokksins fylgi įlyktunum landsfundar hans ķ Evrópumįlum. Lķkt og varšandi Icesave III. En žaš į hins vegar ekki viš um žį einstaklinga innan flokksins sem hafa ķtreka hótaš žvķ aš stofna nżjan flokk fįi minnihlutasjónarmiš žeirra ekki aš rįša stefnu hans. Žaš viršist allavega vera skilgreining Egils Helgasonar. En jęja, hann talaši allavega ekki um svartstakka eins og sumir. Kannski mį žakka fyrir žaš.

Frķverzlun viš Kķna fyrir žremur įrum?

Fram kom į fréttavef Rķkisśtvarpsins ķ dag aš frķverzlunarsamningur į milli Ķslands og Kķna vęri ķ höfn sem verša aš teljast góšar fréttir. Ennfremur segir aš gert hafi veriš hlé į frķverzlunarvišręšunum 2008 en žrįšurinn sķšan tekinn upp aftur į sķšasta įri. Žęr upplżsingar viršast fengnar frį Össuri Skaphéšinssyni, utanrķkisrįšherra.

Stašreyndin er hins vegar sś aš ķ marz 2009 voru frķverzlunarvišręšurnar enn ķ fullum gangi samkvęmt upplżsingum frį utanrķkisrįšuneytinu žegar kķnverskir og ķslenzkir embęttismenn fundušu um mįliš. Um haustiš reyndist hins vegar ekki lengur sami įhugi til stašar hjį Kķnverjum og ķ kjölfariš var mįliš sett ķ salt af žeirra hįlfu.

Kķnverskir rįšamenn gįfu einkum žį skżringu aš Ķslendingar hefšu sótt um inngöngu ķ Evrópusambandiš sem geršist ķ jślķ sama įr en viš inngöngu falla millirķkjasamningar sem viškomandi rķki hafa gert viš rķki sem standa utan sambandsins, og ekki samrżmast veru innan žess, śr gildi. Žar meš taldir frķverzlunarsamningar.

Ef ekki hefši komiš til umsóknarinnar um inngöngu ķ Evrópusambandiš er žannig ekki ósennilegt aš frķverzlunarsamningur viš Kķna hefši veriš undirritašur fyrir žremur įrum mišaš viš aš višręšurnar hafi veriš settar į ķs 2009 og sķšan teknar aftur upp į sķšasta įri. Ķ öllu falli hefši slķkur samningur žį įn efa veriš frįgenginn fyrir töluveršu sķšan.

Žannig mį fęra įkvešin rök fyrir žvķ aš nśverandi utanrķkisrįšherra, sem var einn helzti hvatamašur žess aš sótt yrši um inngöngu ķ Evrópusambandiš sumariš 2009 og hefur sķšan manna mest reynt aš halda lķfi ķ umsókninni, hafi meš framgöngu sinni gert meira til žess aš tefja fyrir žvķ aš samningur um frķverzlun nęšist viš Kķnverja en greiša fyrir žvķ.

Til fróšleiks mį annars geta žess aš frķverzlunarvišręšur viš Kķna hófust formlega ķ aprķl 2007 ķ rķkisstjórnartķš Sjįlfstęšisflokksins og Framsóknarflokksins en 29. aprķl 2005 lżsti žįverandi utanrķkisrįšherra, Davķš Oddsson, žvķ yfir į Alžingi aš stefnt vęri aš frķverslun milli Ķslands og Kķna og aš unniš vęri aš viljayfirlżsingu ķ žeim efnum.


Vęri bśiš aš afnema gjaldeyrishöftin?

Pólitķk ręšur žvķ fyrst og fremst aš gjaldeyrishöftin hafa enn ekki veriš afnumin eftir aš žau voru sett į ķ kjölfar bankahrunsins haustiš 2008. Bįšir stjórnmįlaflokkarnir, sem veriš hafa ķ rķkisstjórn frį žvķ ķ byrjun įrs 2009, hafa pólitķska hagsmuni af žvķ aš višhalda žeim. Žó į mismunandi forsendum.

Samfylkingin hefur ķtrekaš gefiš śt žį pólitķsku yfirlżsingu aš gjaldeyrishöftin verši ekki afnumin nema ķ tengslum viš inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš. Vinstrihreyfingin - gręnt framboš er į hinn bóginn lķtt hrifin af erlendri fjįrfestingu ķ landinu en höftin hafa ekki beinlķnis veriš talin żta undir slķkt.

Stjórnvöld hafa ķtrekaš frestaš afnįmi gjaldeyrishaftanna og hert žau žrįtt fyrir aš tillögur hafi veriš settar fram um tiltölulega hratt afnįm žeirra, bęši til aš mynda af Višskiptarįši og Pįli Haršarsyni forstjóra Kauphallarinnar. En ešlilega hefur enginn įhugi veriš į žeim hjį rįšamönnum landsins.

Pįll fęrši žannig rök fyrir žvķ ķ september 2011 aš afnema mętti gjaldeyrishöftin į 6-9 mįnušum. Hafši hann raunar ķtrekaš vakiš mįls į žvķ į įrinu aš hagstęršir vęru hagfelldar til žess aš afnema žau. Tillögur Višskiptarįšs voru kynntar ķ desember sama įr og byggšu mešal annars į hugmyndum Pįls. Žį hafa hugmyndir veriš settar fram um jafnvel enn hrašara afnįm haftanna.

Hefšu stjórnvöld tekiš vel ķ slķkar tillögur og hrint žeim ķ framkvęmd mį gera rįš fyrir aš gjaldeyrishöftin vęru nś ekki lengur til stašar. Ķ öllu falli hefur vafalaust mįtt nżta tķmann mun betur til žess aš undirbśa afnįm žeirra en gert hefur veriš. En svo lengi sem stjórnmįlaflokkar eiga ašild aš rķkisstjórn landsins sem hafa pólitķskan hag af žvķ aš afnema žau ekki veršur žeim vęntanlega višhaldiš.


Vill Samfylkingin aš įstandiš batni?

Forystumenn Samfylkingarinnar hafa ķtrekaš gefiš śt žį pólitķsku yfirlżsingu aš gjaldeyrishöftin verši ekki afnumin nema Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš. Žar hefur nżkjörinn formašur flokksins, Įrni Pįll Įrnason, fariš fremst. Ešlilega vaknar sś spurning hvaša lķkur séu į žvķ aš gjaldeyrishöftin verši afnumin meš Samfylkinguna ķ rķkisstjórn?

Žaš er lķka önnur hliš į žvķ mįli. Helzta stefnumįl Samfylkingarinnar er aš Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš sem viršist eiga aš leysa flest eša öll vandamįl žjóšarinnar. En hvaša lķkur eru į žvķ aš flokkurinn hafi raunverulegan įhuga į aš įstand mįla batni hér į landi žegar žaš vęri varla til žess falliš aš auka įhuga į inngöngu ķ sambandiš?


Vildu Ķslendingar ESB-umsókn?

Ef marka mį sķšustu skošanakannanir um afstöšu Ķslendinga til inngöngu ķ Evrópusambandiš er ljóst aš stušningur viš aš gengiš verši ķ sambandiš hefur fariš óšum minnkandi frį žvķ ķ byrjun žessa įrs eftir aš hafa aukist umtalsvert fyrst eftir bankahruniš ķ október sķšastlišnum.

Mikill meirihluti Ķslendinga vill nś ekki ganga ķ Evrópusambandiš. Samkvęmt nżjustu könnuninni, sem Capacent Gallup gerši fyrir Samtök išnašarins og birt var 15. september sl., myndu yfir 60% greiša atkvęši gegn inngöngu ef gengiš yrši til žjóšaratkvęšis um mįliš nś.

Žaš sem hins vegar vekur kannski hvaš mesta athygli viš žessa könnun Capacent Gallup er sś nišurstaša aš meirihluti skuli vera óįnęgšur meš aš sótt hafi veriš um inngöngu ķ Evrópusambandiš ķ sumar. „Var ekki meirihluti fyrir žvķ?“ hafa vafalaust einhverjir spurt sig.

Stašreyndin er sś aš svo var alls ekki. Skošanakannanir sem spurt hafa į lišnum įrum um svokallašar „ašildarvišręšur“ hafa vissulega yfirleitt sżnt meirihluta fyrir žeim en kannanir sem spurt hafa um afstöšuna til „umsóknar um ašild“ hafa hins vegar allajafna sżnt meirihluta andvķgan.

Žetta hefur ķtrekaš veriš bent į af okkur sjįlfstęšissinnum og aš eina skżringin į žessu geti veriš sś aš fólk hafi viljaš einhvers konar óformlegar könnunarvišręšur viš Evrópusambandiš en ekki formlega umsókn um inngöngu ķ žaš.

Nišurstöšur skošanakönnunar Capacent Gallup nś sķšast renna enn frekari stošum undir žį skżringu. Umsókn rķkisstjórnarinnar um inngöngu ķ Evrópusambandiš hefur einfaldlega ekki stušning meirihluta landsmanna į bak viš sig og hefur aldrei haft.

(Birtist įšur ķ Morgunblašinu 19. september 2009)


Rķkisstjórnin gerir skurk ķ atvinnumįlum

Rķkisstjórn vinstriflokkanna hefur nś loksins gert eitthvaš til žess aš bęta stöšuna ķ atvinnumįlum žjóšarinnar. Meš žvķ aš nį umsókn um inngöngu ķ Evrópusambandiš ķ gegnum žingiš hefur veriš tryggš nęg vinna fyrir 70-80 manns, žį einkum svokallaša "sérfręšinga ķ Evrópumįlum", viš sendirįš Ķslands ķ Brussel į góšum launum.


Samfylkingin vešur yfir vinstri-gręna

Vinstri-gręnir eru nś ķ hlišstęšri stöšu og Sjįlfstęšisflokkurinn var fyrir jól, sķfellt er gengiš į lagiš ķ Evrópumįlunum af hįlfu Samfylkingarinnar og endalausir afarkostir settir. Munurinn er žó sį aš framkoma Samfylkingarinnar ķ garš vinstri-gręnna er margfalt verri en framkoman var ķ garš sjįlfstęšismanna. Žaš er alveg furšulegt aš forysta vinstri-gręnna hafi įkvešiš aš lśffa fyrir žessari įgengni ķ stjórnarmyndunarvišręšum. Žaš hefur ašeins skilaš žvķ aš įfram er gengiš į lagiš. Og žannig mun žaš verša žangaš til vinstri-gręnir stķga nišur fęti og lįta ekki rįšskast meš sig lengur.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband