Leita ķ fréttum mbl.is

Fęrsluflokkur: Evrópumįl

Hvar myndi žaš lķka enda?

Samkvęmt nišurstöšum skošanakönnunar sem MMR gerši fyrir hugveituna Andrķki į sķšasta įri er yfirgnęfandi meirihluti žjóšarinnar andvķgur žvķ aš sett verši įkvęši ķ stjórnarskrį lżšveldisins sem heimili stjórnvöldum į hverjum tķma aš framselja fullveldi Ķslands aš hluta til ķ hendur erlendra ašila eša 68,9%. Žar af eru 55,2% mjög andvķg. Einungis 14,3% eru žessu hlynnt og žar af einungis 6,7% mjög hlynnt. Ef ašeins er mišaš viš žį sem taka afstöšu meš eša į móti eru 83% andvķg slķku įkvęši ķ stjórnarskrįna.

Gera mį fastlega rįš fyrir žvķ aš hlutfall žeirra kjósenda Sjįlfstęšisflokksins sem er andvķgt žessum rįšahag sé aš minnsta kosti į svipušu róli žó lķklega sé žaš enn hęrra.

Žrįtt fyrir žetta er gert rįš fyrir žvķ ķ drögum aš stefnu Sjįlfstęšisflokksins ķ stjórnskipunarmįlum sem liggja fyrir landsfundi flokksins sem nś stendur yfir aš sett verši įkvęši ķ stjórnarskrįna um aš heimilt verši aš framselja fullveldi Ķslands "į afmörkušu sviši" til erlendra ašila. Nokkuš sem er naušsynleg forsenda žess aš Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš og var fyrir vikiš į stefnuskrį sķšustu rķkisstjórn vinstriflokkanna. En hvaš žżšir "į afmörkušu sviši"?

Hvaš vęri žvķ til fyrirstöšu aš fullveldi landsins yrši smįm saman framselt til erlendra ašila "į afmörkušu sviši" į grundvelli slķks įkvęšis žar til vaknaš yrši upp viš žann vonda draum aš fullveldiš vęri aš verulegu, eša jafnvel miklu leyti, komiš śr fyrir landsteinana? Lķkt og gerzt hefur til aš mynda ķ tilfelli rķkja Evrópusambandsins žar sem fullveldi žeirra hefur smįm saman veriš framselt til stofnana sambandsins? Žaš er ķ raun ekkert žvķ til fyrirstöšu.

Meint naušsyn slķks įkvęšis ķ stjórnarskrįna hefur veriš rökstudd meš vķsan til ašildar Ķslands aš EES-samningnum. En upphaflega įtti sį samningur žó alls ekkert aš ganga gegn stjórnarskrįnni og fullveldisįkvęšum hennar og į žeim forsendum geršumst viš ašilar aš honum. Viš höfum getaš tekiš žįtt ķ öllu hefšbundnu og ešlilegu alžjóša- og millirķkjasamstarfi til žessa įn slķks įkvęšis.

Telji hins vegar einhverjir aš EES-samningurinn setji slķkan žrżsting į fullveldiš ķ dag aš breyta žurfi stjórnarskrįnni eru žaš frekar rök fyrir žvķ aš endurskoša ašild Ķslands aš samningnum og horfa frekar til annarra leiša ķ višskiptum viš Evrópusambandiš ķ staš žess aš opna į žaš aš veittur verši slķkur afslįttur af fullveldi landsins aš breyta žurfi henni. Hvar myndi žaš lķka enda?

Hér er einfaldlega um aš ręša opinn tékka į fullveldi landsins og žvķ er rétt aš hafna.


Minna öryggi meš Schengen

schengen.gif
Žegar sérstök hętta er talin vera į feršum er ašildarrķkjum Schengen-samstarfsins heimilt samkvęmt reglum žess aš taka upp hefšbundiš landamęraeftirlit. Žaš hafa norsk stjórnvöld nś įkvešiš aš gera žar sem óttast er aš Noregur standi frammi fyrir yfirvofandi hryšjuverkaįrįs. Schengen-samstarfiš gengur śt į žaš ķ stuttu mįli aš hefšbundiš landamęraeftirlit er fellt nišur į milli ašildarrķkja samstarfsins en eflt į svoköllušum ytri landamęrum žess. Meš įšurnefndri heimild og ķtrekašri beitingu hennar af żmsum ašildarrķkjum Schengen-samstarfsins (žar į mešal af Ķslandi) felst hins vegar višurkenning į žvķ aš meira öryggi felist ķ hefšbundnu eftirliti en ef žvķ er ekki fyrir aš fara.

Meš ašild Ķslands aš Schengen-samstarfinu var žvķ öryggi sem felst ķ nįttśrulegum landamęrum landsins ķ raun fórnaš. Žess ķ staš liggja ytri landamęri Ķslands ķ dag hvaš žetta varšar mešal annars aš Rśsslandi, Hvķta-Rśsslandi, Śkraķnu og Tyrklandi svo dęmi séu tekin en landamęraeftirliti į žessum slóšum hefur veriš mjög įbótavent ķ gegnum tķšina. Bretar kusu aš standa utan Schengen-samstarfsins einkum af žeirri įstęšu aš Bretland er eyja meš nįttśruleg landamęri. Samstarfiš er eins og fjölmargt annaš į vegum Evrópusambandsins hannaš fyrst og sķšast meš hagsmuni rķkja į meginlandi Evrópu ķ huga žar sem landamęri eru vķšast hvar einfaldlega lķna į jöršinni ef svo mį aš orši komast.

Sś įkvöršun aš Ķsland tęki žįtt ķ Schengen-samstarfinu var į sķnum tķma tekin af ašeins einni pólitķskri įstęšu. Til žes aš višhalda norręna vegabréfasamstarfinu ķ ljósi žess aš hinar Noršurlandažjóširnar (utan Fęreyinga og Gręnlendinga) ętlušu aš taka žįtt ķ žvķ. Davķš Oddsson, žįverandi forsętisrįšherra, fjallaši um žetta ķ ręšu sem hann flutti 18. október 2002 į mįlžingi Lögfręšingafélags Ķslands žar sem hann sagši mešal annars aš ekki yrši į móti žvķ męlt aš landamęraeftirlit viš Ķsland hefši oršiš veikara meš ašild landsins aš Schengen-samstarfinu.

„Markmiš Schengen-samstarfsins er aš tryggja frjįlsa för fólks innan ašildarrķkja žess meš žvķ aš fella nišur landamęravörslu į milli žeirra, en styrkja um leiš eftirlit meš ytri landamęrum žeirra og svonefndra žrišju landa og koma upp öflugri lögreglusamvinnu ķ žvķ skyni. Žetta mį teljast ešlileg žróun į meginlandi Evrópu vegna žess aš žar hafa rķkin fyrir löngu gefist upp į aš halda uppi eftirliti į landamęrum sķn į milli. En mįliš kann aš horfa nokkuš į annan veg viš gagnvart eyrķkjum, sem af landfręšilegum įstęšum hafa alla burši til aš halda uppi öflugu landamęraeftirliti og nį aš žvķ leyti sama eša jafnvel mun betri įrangri en aš er stefnt meš Schengen-samstarfinu. Nišurstašan ķ Bretlandi og į Ķrlandi varš sś, aš žeir myndu įfram gęta sjįlfir eigin landamęra, en nišurstašan hér varš sem kunnugt er sś – einkum af tryggš viš grannrķkin annars stašar į Noršurlöndum og svonefnt norręnt vegabréfasamband – aš flytja eftirlit meš landamęrum okkar frį Keflavķk alla leiš til Mķlanó, Madrid og Mykonos, svo dęmi séu tekin, svo traustvekjandi sem žaš kann annars aš žykja, og leggja ķ stašinn traust okkar og trśnaš į sameiginlega gagnabanka Schengen-samstarfsins.“

Bannaš aš draga taum heimalandsins

Vęntanlega veršur Jean-Claude Juncker, fyrrverandi forsętisrįšherra Lśxemburg, nęsti forseti framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins eftir aš leištogarįš sambandsins valdi hann ķ embęttiš. Evrópužingiš į žó eftir aš segja sķna skošun į mįlinu en engar lķkur eru į öšru en aš žingiš stašfesti vališ.

Einhverjir viršast telja aš val leištogarįšsins į Juncker segi eitthvaš um įhrif smįrķkisins Lśxemburg innan Evrópusambandsins. Vališ sé til marks um aš žau įhrif séu heilmikil. Skemmzt er žó frį žvķ aš segja aš vališ į Juncker breytir engu um žį stašreynd aš formlegt vęgi Lśxemburg innan stofnana sambandsins er sįralķtiš lķkt og raunin yrši ķ tilfelli Ķslands fęri žaš žar inn enda męlikvaršinn ķ žeim efnum fyrst og fremst ķbśafjöldi rķkjanna.

Forseti framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins er ekki į nokkurn hįtt fulltrśi heimalands sķns. Hann er einfaldlega embęttismašur sambandsins og annaš ekki. Fyrir vikiš er žeim sem sitja ķ framkvęmdastjórninni beinlķnis bannaš aš draga taum heimalandsins. 


Haršlķnumenn?

Mašur er alltaf aš lęra eitthvaš nżtt. Haršlķnumenn eru žeir sem vilja aš forysta Sjįlfstęšisflokksins fylgi įlyktunum landsfundar hans ķ Evrópumįlum. Lķkt og varšandi Icesave III. En žaš į hins vegar ekki viš um žį einstaklinga innan flokksins sem hafa ķtreka hótaš žvķ aš stofna nżjan flokk fįi minnihlutasjónarmiš žeirra ekki aš rįša stefnu hans. Žaš viršist allavega vera skilgreining Egils Helgasonar. En jęja, hann talaši allavega ekki um svartstakka eins og sumir. Kannski mį žakka fyrir žaš.

Vantar upplżsingar?

Hvaš ętli margir af žeim sem segjast vanta upplżsingar til žess aš geta tekiš afstöšu til inngöngu ķ Evrópusambandiš hafi lesiš Lissabon-sįttmįlann, grundvallarlöggjöf sambandsins? Sem yrši aš sama skapi ęšsta löggjöf Ķslands fęrum viš žangaš inn. Lķklega fįir ef einhverjir.

Žaš er ekki sérlega trśveršugt aš halda žvķ fram aš einhverjar meintar upplżsingar vanti og aš halda žurfi įfram kostnašarsömu umsóknarferli aš Evrópusambandinu til žess aš afla žeirra žegar ekki er fyrst haft fyrir žvķ aš kynna sér til hlķtar žęr upplżsingar sem žegar liggja fyrir. Svo ekki sé talaš um algert grundvallarefni eins og Lissabon-sįttmįlann.

Žvķ er viš aš bęta aš ķtrekaš hefur komiš fram hjį fulltrśum Evrópusambandsins sem og ķ gögnum žess aš ekkert sé ķ boši af hįlfu sambandsins sem samrżmist ekki grundvallarreglum žess og annarri löggjöf. Žar er einkum og sér ķ lagi įtt viš téšan sįttmįla žar sem mešal annars er kvešiš į um fulla yfirstjórn Evrópusambandsins ķ sjįvarśtvegsmįlum innan žess.


Trśveršugt?

Hversu margir af žeim sem fullyrša hvaš mest žessa dagana aš ekki liggi fyrir hvaš innganga ķ Evrópusambandiš hefši ķ för meš sér ętli hafi lesiš Lissabon-sįttmįlann, grundvallarlöggjöf sambandsins? Vęntanlega er leitun aš žeim ef žeir eru žį yfir höfuš til.

Žaš er einfaldlega ekki trśveršugt aš halda žvķ fram aš upplżsingar vanti ķ žessum efnum ef menn hafa ekki einu sinni haft fyrir žvķ aš kynna sér til hlķtar žęr upplżsingar sem žegar liggja fyrir. Žar į mešal grundvallargögn eins og téšan Lissabon-sįttmįla.

Stašreyndin er sś aš žaš hefur alltaf legiš fyrir hvaš innganga ķ Evrópusambandiš hefši ķ för meš sér og žaš hefur sambandiš sjįlft ķtrekaš vakiš mįls į enda geti hver sem er kynnt sér löggjöf žess. Ekkert sé ķ boši sem ekki rśmist innan hennar.

Eldri skrif:

Sérlausnir eru ekki undanžįgur

Illugi leišréttur 


Sérlausnir eru ekki undanžįgur

Mikiš hefur veriš rętt aš undanförnu um žaš hvort Ķsland gęti fengiš svonefndar sérlausnir eša varanlegar undanžįgur frį löggjöf Evrópusambandsins ef landiš fęri žar inn. Talsveršs miskilnings hefur gętt ķ žeim efnum og žetta stundum lagt aš jöfnu. Vafalķtiš hefur žaš veriš gert meš vilja ķ sumum tilfellum til žess lįta ķ žaš skķna aš eitthvaš meira kynni aš vera ķ boši en raunveruleikinn hljóšar upp į og ķ öšrum vęntanlega vegna vanžekkingar.

Grundvallarmunur er į sérlausnum og varanlegum undanžįgum. Varanlegar undanžįgur fela žaš ķ sér aš eitthvaš standi utan viš lögsögu Evrópusambandsins og žar meš yfirstjórn žess. Meš öšrum oršum hafi sambandiš einfaldlega enga aškomu aš mįlinu enda sé žaš ekki į forręši žess. Eini möguleikinn til žess aš Ķsland gęti haldiš yfirrįšum yfir sjįvarśtvegsmįlum sķnum ef inn ķ Evrópusambandiš yrši fariš vęri meš varanlegri undanžįgu frį sameiginlegri sjįvarśtvegsstefnu sambandsins og žeim įkvęšum Lissabon-sįttmįlans sem kveša į um algert forręši žess ķ žeim efnum.

Sérlausnir kveša hins vegar einungis į um stjórnsżslubreytingar upp aš einhverju marki en ķ samręmi viš grundvallarlöggjöf Evrópusambandsins. Žį einkum og sér ķ lagi Lissabon-sįttmįlann žar sem, eins og įšur segir, er mešal annars kvešiš į um algert forręši sambandsins ķ sjįvarśtvegsmįlum. Meš öšrum oršum žżša sérlausnir aš viškomandi mįl eru eftir sem įšur į forręši Evrópusambandsins og undir vald žess og yfirstjórn sett. Sérlausnir gętu žannig aldrei oršiš til žess aš Ķslendingar héldu yfirrįšum sķnum yfir stjórn sjįvarśtvegsmįla į Ķslandsmišum og nżtingu aušlinda žeirra.

Heimskautalandbśnašur og sęnskt snus

Gott dęmi um žaš hvernig sérlausnir virka er svonefndur heimskautalandbśnašur Finnlands og Svķžjóšar sem oft veriš veriš rętt um. Žarlendum stjórnvöldum er heimilt samkvęmt inngönguskilmįlum landa sinna ķ Evrópusambandiš aš styrkja innlendan landbśnaš noršan 62. breiddargrįšu og į nokkrum ašliggjandi svęšum śr vösum eigin skattgreišenda til višbótar viš landbśnašarstyrki sambandsins. Hins vegar getur sambandiš eftir atvikum įkvešiš aš stušningurinn falli alfariš į brott meš breyttum įherzlum žess ķ landbśnašarmįlum. Mįliš er einfaldlega į forręši Evrópusambandsins. Lesa mį um žetta mešal annars ķ riti Stefįns Mįs Stefįnssonar, lagaprófessors viš Hįskóla Ķslands og sérfręšings ķ Evrópurétti, Landbśnašarlöggjöf Evrópusambandsins og Evrópska efnahagssvęšisins frį 2011.

Einnig mį til aš mynda nefna sęnska munntóbakiš snus en samkvęmt inngönguskilmįlum Svķžjóšar ķ Evrópusambandiš mįtti įfram framleiša og neyta žess innan sęnskra landsteina. Hins vegar var sala žess til annarra rķkja sambandsins og neyzla žess žar bönnuš. Žessu var fagnaš sem miklum sigri ķ višręšum um inngöngu Svķa ķ Evrópusambandiš. Fyrir ekki alls löngu hugšist sambandiš hins vegar setja nżjar reglur sem banna įttu bragšefni ķ munntóbaki sem hefšu gert framleišslu į snusi ómögulega en rįšamenn ķ Brussel féllu aš lokum frį žeim įformum. Žetta gat Evrópusambandiš hins vegar gert og getur enn vegna žess aš mįliš heyrir undir lögsögu žess og forręši.

Žessi tvö dęmi varpa įgętu ljósi į žaš hvernig sérlausnir virka. Žęr koma ekki ķ veg fyrir aš yfirstjórn viškomandi mįla fęrist til Evrópusambandsins. Einungis varanlegar undanžįgur frį valdi sambandsins geta mögulega tryggt slķkt. Evrópusambandiš hefur hins vegar ķtrekaš lżst žvķ yfir aš varanlegar undanžįgur séu ekki ķ boši fyrir umsóknarrķki enda hefur engu rķki sem gengiš hefur ķ sambandiš stašiš slķkt til boša lķkt og mešal annars er rakiš ķ skżrslu Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands sem birt var ķ sķšustu viku. Žaš eina sem kann aš vera ķ boši eru sérlausnir og tķmabundnar undanžįgur.

Hvaš meš allt hitt fyrir utan sjįvarśtveginn?

Žį mį geta žess aš sķšast žegar Noršmenn sóttu um inngöngu ķ Evrópusambandiš fóru žeir fram į aš fį aš halda yfirstjórn sinni yfir eigin sjįvarśtvegi. Ekki sķzt meš vķsan ķ mikilvęgi hans fyrir żmsar byggšir landsins og śtflutning žess. En sambandiš hafnaši žvķ alfariš. Mešal annars meš vķsan ķ aš slķkt fęri ķ bįga viš löggjöf žess auk žess sem önnur rķki gętu žį fariš fram į žaš sama. Žeim var hins vegar bošin tķmabundin undanžįga sem falliš hefši śr gildi sumariš 1998. Um žetta er ķtarlega fjallaš ķ bók Stefįns Mįs og Óttars Pįlssonar, hęstaréttarlögmanns, Fiskveišireglur Ķslands og Evrópusambandsins frį įrinu 2003. 

Hitt er svo annaš mįl aš jafnvel žó Ķsland fęri inn ķ Evrópusambandiš meš slķka varanlega undanžįgu fyrir sjįvarśtveginn sem engar lķkur eru žó į aš fengist, hvaš meš allt hitt? Ešlilega hlżtur sś spurning aš vakna hvaš žaš stošaši ef landiš fęri aš öšru leyti undir yfirstjórn Evrópusambandsins į flestum öšrum svišum og sķfellt fleiri eins og sambandiš hefur veriš aš žróast? Vęri žaš įsęttanlegt? Ég į bįgt meš aš ķmynda mér žaš.


Vill Samfylkingin aš įstandiš batni?

Forystumenn Samfylkingarinnar hafa ķtrekaš gefiš śt žį pólitķsku yfirlżsingu aš gjaldeyrishöftin verši ekki afnumin nema Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš. Žar hefur nżkjörinn formašur flokksins, Įrni Pįll Įrnason, fariš fremst. Ešlilega vaknar sś spurning hvaša lķkur séu į žvķ aš gjaldeyrishöftin verši afnumin meš Samfylkinguna ķ rķkisstjórn?

Žaš er lķka önnur hliš į žvķ mįli. Helzta stefnumįl Samfylkingarinnar er aš Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš sem viršist eiga aš leysa flest eša öll vandamįl žjóšarinnar. En hvaša lķkur eru į žvķ aš flokkurinn hafi raunverulegan įhuga į aš įstand mįla batni hér į landi žegar žaš vęri varla til žess falliš aš auka įhuga į inngöngu ķ sambandiš?


Žjóšareign gagnslaus gagnvart ESB

Heyrzt hefur aš einhverjir haldi aš meš žvķ aš setja įkvęši inn ķ stjórnarskrį lżšveldisins um aš aušlindir Ķslandsmiša séu žjóšareign vęri į einhvern hįtt hęgt aš tryggja aš stjórn ķslenzkra sjįvarśtvegsmįla yrši įfram ķ höndum okkar Ķslendinga žó viš fęrum inn ķ Evrópusambandiš.

Fyrir žaš fyrsta hefur hugtakiš žjóšareign enga lögfręšilega žżšingu eins og margir hafa bent į žar sem ķslenzka žjóšin er ekki lögašili og getur žvķ ekki įtt neitt sem slķk aš lögum.

Hitt er sķšan annaš mįl aš ef viš tękjum upp į žvķ aš ganga ķ Evrópusambandiš žį yršu lagageršir sambandsins ęšri okkar eigin lögum og žar meš tališ stjórnarskrįnni okkar.

Žaš er žvķ ķ bezta falli barnaleg óskhyggja aš halda aš hęgt sé aš tryggja eitt eša neitt gengjum viš ķ Evrópusambandiš meš žvķ einfaldlega aš gera breytingar į stjórnarskrįnni.


Umsókn į braušfótum

Fįtt sżnir betur hversu höllum fęti Evrópusambandsumsókn rķkisstjórnarinnar stendur en sķfelldar kvartanir śr röšum stušningsmanna hennar yfir žvķ aš hśn sé gagnrżnd og aš henni fundiš. Umsóknin viršist varla žola žaš aš andaš sé į hana hvaš žį meira. Enda įtti hśn sér aldrei tilverurétt.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband